Literatūrinis rašinys „Žmogaus ir gamtos ryšio svarba lietuvių literatūroje” (Donelaitis, Vaižgantas)

Literatūrinis rašinys kalba apie lietuvių literatūroje kalbama žmogaus ryšį su gamta. Susitapatindami su gamta lietuviai jautė, kad tai yra lyg neatsiejama jų tapatybės dalis. Apie tokį žmogaus ir gamtos ryšį kalbama Juozo Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ ir Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“.

Struktūra: Įžanga. 2 dėstymo pastraipos. Išvados.

Apimtis: 503 žodžiai.

Remtasi: J. Tumo–Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“, Kristijono Donelaičio poema „Metai“.

Kontekstas: autoriaus kontekstas (Vaižgantas, Donelaitis).